taikinti

taikinti
táikinti (-yti K; N), -ina, -ino KBII190, Rtr, Š, , NdŽ, ; SD451, N, Sut, I, L, LL52 žr. taikyti: 1. Táikino táikino i pataikė – nūdaužė tą gumbą DūnŽ. Taikinau taikinau, pilkam sakalėliui taikinau . 2. Táikinsma aukščiau pakelti [žambį], toliau arti DūnŽ. Aš táikinau šulus, kol sutaikinau, kol pritiko J. Táikinti reik su spragelais, i dideliai gražiai būs Brs. Jis pradėjo komodai raktus taikinti . Dievas išrinktiniamus saviemus táikina pagundas, idant jas pakelt galėtų DP419. | refl.: Mokykla yra tam tikslui, kad prie vaikų taikintųsi, o ne tam, kad vaikai prie mokyklos ypatybių būtų laužomi Pt. | lingv.: Kaip žodis joti taikinasi visi žodžiai, kurių šaknies pabaigoje yra balsis A.Baran. Veikrodvardžiai (participia) taikinas su daiktavardžiais lytė[je], linkė[je] ir likė[je] S.Dauk. 3. žr. taikyti 5: Bulves táikinam svadyt, ka šiaurys vėjas būtų, ka delčio[je] – būna miltingos Rs. Tyčioms táikinau ant pietų, kad gaučiau pavalgyt Vkš. Teip jau táikina šventą dieną važiuoti Yl. ║ Táikinsu šnekėti, o atskira, ka žemaitis Šv. Kai papuola [kalbu], aš netáikinu kalbos Sdb. | refl.: Aš daba táikinuos, i tai da sušvebeldžiuoju [kalbėdama] Sdb. 4. žr. taikyti 6: Taikink, kad jamui tiktumi J. Ana táikina jam Aln. Aš jam vis i vis táikinu OG334. | refl.: Táikinos vokyčiams, bet įtikti negalėjo Gršl. Vienas kitam taikinasi Rm. Kiek įmanydamys žmonėms taikinos M.Valanč. Marti tura pri munęs táikinties, ne aš pri anos Vkš. Pri vaikų pareisi, i turėsi táikinties pri visų Krš. 5. refl. žr. taikyti 7 (refl.): Taikinuos visur su valia tavo P. 6. žr. taikyti 8: Táikinti važiavo vaikų – norėjo skiesties Rdn. Reik táikinti [žmones], ne rydyti Pvn. Kad tę nebuvo kas táikint: nė mušės, tik supyko Gdr. Vaidus ir barnes taikins S.Dauk. Taikina karalių Vladislovą Jagėlą ir kunegaikštį Vytaudą su prūsų kryžokais M.Valanč. | refl. NdŽ: Taikinkiamos, būkiam, sako, vienybė[je] Vvr. 7. žr. taikyti 9: Aš turiu šauti bet kurį vagį, nors jis taikintų dešimtą, man jau nuliekamą arklį išvesti iš staldų Vaižg. | refl.: Liuob taip i táikinsias ką pavogti DūnŽ. Betgi manęs taikinasi nesutikt . Kai nusimausi, tai ji prieis atgal užmauti, tu taikinkis kaip nors tas kamanas jai užmauti LTsIV462. ^ Ko čia taikinies kai ant rugienos šikt LTR(Šmn). \ taikinti; atitaikinti; įtaikinti; ištaikinti; nutaikinti; pataikinti; pertaikinti; pritaikinti; sutaikinti; užtaikinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • taikinti — táikinti vksm. Táikinti kaimýnus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • taikinimas — sm. (1) K, Rtr, DŽ, KŽ; L → taikinti: 1. Pradėjus žaisti, Elzės akys, įpratusios prie taikinimo, o ramka prie žaidimo – ridinėjo kulipkas, lyg jos pačios numanytų, kur reikia bėgti Pt. 2. Sut, NdŽ. | lingv.: Taikinimas žodžių iš viso tiktai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitaikinti — 1. žr. atitaikyti 1: I du švelpiai tam tikri teip atitaikinta y[ra] į gegutės balsą End. 2. refl. žr. atitaikyti 4 (refl.): Kad pakyrės, ištekėsiu, jeigu atsitaikintų koks mokytas vyras LzP. taikinti; atitaikinti; įtaikinti; ištaikinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitikti — atitìkti Rtr, LVI204; L, atatìkti Š 1. tr., intr. N, [K], NdŽ, KŽ būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatitìko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gerbimas — gerbìmas sm. (2) Š, ger̃bimas (1) 1. → 1 gerbti 1: Kaip jie gerbia savo vyriausybę ir kaip moka tą gerbimą išreikšti! V.Kudir. Liaudies teismų rinkimai auklėja darbo žmones įstatymo gerbimo dvasia (sov.) sp. 2. M → 1 gerbti 4: Pagal jų taikinti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gerinti — gẽrinti ( yti), ina, ino K, Š 1. tr. geresnį daryti, taisyti, tobulinti: Gẽrinu lauką J. Žemė buvo gerinama kas metai rš. Gẽrina kiaulių ėdesį Dkš. Gẽrinti valgį pridedant taukų J. Geru paveikslu reikia gẽrinti žmones A.Baran. Mes… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • geruodinti — geruodinti, ina, ino tr. taikinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištaikinti — 1. žr. ištaikyti 1: Gal ir mun kokį kąsnelį meisos ištaikinsi? Vkš. Iš tos medžiagos tik vos vos vieną apsiaustą ištaikinau Up. Da lig kokių Sekminių mėsą ištaikinsiu, o pask ir nebebus Jnšk. Ar ištaikinsi laiko mumes nuvežti į Raudėnus? Krš. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jednoti — ×jednoti, oja, ojo (l. jednać) tr. K, Q72 1. N vienyti, taikinti. 2. glostyti (ką), gerintis prie ko: Jis kaip šuo: kol jednoji, tol nekanda Vl. Aš jį nejednosiu per visą amžių kaip mažą vaiką Vl. 3. Nj šerti, liuobti (gyvulius). jednoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kerštingas — kerštìngas, a adj. (1) J, Plk, Sb, Vb; M linkęs keršyti: Turėjo brolius kerštingus tarp savęs taikinti S.Dauk. Tokią daugybę kilniųjų jis vyrų paklojo kerštingas HI. Ėvė suprato kerštingąjį motinos būdą I.Simon. Jį pyktis privedė prie tokio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”